„LitSat-1“ misijos pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. Jo kūrėjai pirmosios lietuviškos kosminės misijos protokoluose jau konstatavo: visi iškelti uždaviniai 100 proc. įvykdyti ir svarbiausia – pasiruošta kitam svarbiam žingsniui, 2015 m. pjezoreakcijos įrangos eksperimentui.
„Jau per pirmąjį kelionės mėnesį buvo patikrintas visų palydovo komponentų sklandus veikimas: „prakalbintas“ palydovas, t.y., užmegztas dvipusis ryšys žemė-palydovas, išbandytas linijinio radijo atsakiklis, skrydžio kompiuteris, saulės elementų efektyvumas ir GPS imtuvas (kuris iki šiol nebandytas mažuose palydovuose), taip pat išmatuota palydovo orientacija orbitoje“, – teigia palydovą konstravęs KTU studentas Algis Karpavičius.
 „LitSat-1“ skrydžio orbitoje metu surinkti duomenys padės tiksliai nustatyti palydovo judėjimo dinamines charakteristikas, kurios leis patobulinti pjezoreakcijos sferos konstrukciją ir valdymo algoritmus.
„Palydovas per savo veikimo laikotarpį surinko svarbių duomenų apie temperatūras, magnetinius laukus ir fotoelementų veikimą žemose orbitose. Tai praplėtė Lietuvos inžinerinį suvokimą apie kosmosą ir elektroninės įrangos darbo sąlygas jame. Sukaupta duomenų bazė pravers ateityje, parenkant tinkamiausius sprendimus kuriant įrangą, skirtą naudoti artimajame ir tolimajame kosmose“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto docentas Darius Kybartas.

Palydovas baigia savo misiją. Kas toliau?

KTU komanda džiaugiasi, jog palydovas sugebėjo maksimaliai išnaudoti jame esančios elektroninės įrangos resursus. Šiuo metu „LitSat-1“ iš pradinių 400 km yra nusileidęs iki 280 km aukščio orbitos, jo sukimasis aplink Žemę greitėja, o jis – sparčiai leidžiasi. Taigi, besibaigiantis elektroninių komponentų resursas sutapo su planuota palydovo veiklos trukme. „Litsat-1“ valdomas iš žemės tokiu režimu, kuriame savo surinktus duomenis perduoda tik praskrisdamas virš Lietuvos, atsakydamas į jam siunčiamas komandas. Po kelių savaičių pirmasis lietuviškas palydovas pasieks tankius atmosferos sluoksnius ir, judėdamas didesniu nei 7,6 km/s greičiu, sudegs atmosferoje, paskutinį kartą išsiuntęs žinutę „Lietuva Myli Laisvę“.
„Litsat-1“ kūrėjai įsitikinę, jog palydovo misijos pabaiga žymi naują kosminių projektų vystymo etapo pradžią. Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą.
Tuo tarpu visus, kuriuos domina komunikavimas su palydovu, jo siunčiami duomenys ir tolimesni KTU mokslininkų bei Lietuvos kosmoso asociacijos kosminiai planai, kviečia apsilankyti litsat1.eu tinklalapyje.
Gyvai palydovo žemės ryšio stotį galės pamatyti visi, šiandien nuo 11 iki 16 val.  atvykę į KTU atvirų durų dieną Studentų 50-241 Kaune.

Svarbiausios datos palydovo „LitSat-1“ veiklos dienoraštyje:

2014-02-28 (7.30 val.)        palydovas paleidžiamas savarankiškam „gyvenimui“;

2014-02-28 (13.45 val.)      sėkmingai priimami ir dekoduojami „LitSat-1“ švyturio paketai KTU valdymo stotyje;

2014-03-04 (13.30 val.)    sėkmingai perduodama valdymo komanda palydovui, įjungiamas GPS imtuvas;

2014-03-09                  sėkmingai įjungiamas ir išbandomas tiesinis transponderis (retransliatorius);

2014-03-11                  sėkmingai ištransliuojami trys žodžiai per palydovo tiesinį transponderį;

Iki 2014-03-25              buvo išbandytos visos palydovo sistemos. Kaupiama telemetrinė informacija (sukaupta daugiau nei 10 tūkst. telemetrijos duomenų paketų, priimtų KTU ir gausybė duomenų iš viso pasaulio radijo mėgėjų).

KTU mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės

Lietuva turi pirmąjį iš Žemės valdomą dirbtinį palydovą. Vakar 15:30:26 val. vietos laiku Kauno technologijos universiteto (KTU) palydovinio ryšio stotis užmezgė pirmąjį dvipusį ryšį su penktadienį į orbitą paleistu „LitSat-1” palydovu. Pagal išsiųstą komandą palydove įsijungė GPS imtuvas.

“Palydovo valdymas iš Žemės buvo vienas sudėtingiausių misijos uždavinių. Vien tai, galima sakyti, jau yra daugiau nei pusė visos misijos sėkmės,” – sakė KTU profesorius Darius Gailius.

Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) vadovas Vidmantas Tomkus neabejojo, kad sėkmingas GPS imtuvo eksperimentas sudomins mažųjų palydovų gamintojus pasaulyje, siekiančius „CubeSat“ technologiją pritaikyti komercinėms reikmėms.

“Mūsų žiniomis palydovinės navigacijos sistemos eksperimentas buvo atliktas vos keliuose “CubeSat” tipo palydovuose pasaulyje ir ne visi buvo sėkmingi. Palydovui skriejant 8 km/s greičiu, paprastai yra sudėtinga nustatyti jo vietą GPS pagalba,“ – sakė LKA vadovas.

Anot jo, kosmoso sąlygoms pritaikyti ir specialiai paruošti GPS imtuvai rinkoje kainuoja apie 50 tūkst. Lt – tai suma, kurį įkandama tik profesionalių palydovų gamintojams.

„Tuo tarpu mažųjų palydovų technologijos tikslas – atpiginti palydovų paleidimą tiek, kad kosmosas taptų prieinamas kuo platesniam ratui žmonių – tiek universitetams, tiek privačioms kompanijoms. Šie galėtų iš mažųjų palydovų, pavyzdžiui, atlikti tikslius žemės stebėjimus, tiekti bevielio ryšio paslaugas. GPS imtuvai jiems padėtų koreguoti palydovų orbitą, kai palydovai skrenda rikiuotėje,“ – aiškino V.Tomkus.

Įsijungęs „LitSat-1” GPS imtuvas siunčia informaciją apie palydovo orbitos aukštį ir jo skrydžio greitį. Šie duomenys Kauno mokslininkams leis geriau suprasti palydovo skrydį ir jo padėtį žemės atžvilgiu, geriau pasiruošti kitoms misijoms kosmose. Naujausius misijos techninius duomenis radijo ryšio mėgėjai gali stebėti www.litsat1.eu svetainėje.

Kitas labai svarbus „LitSat-1” kūrėjų komandos uždavinys – dar priešakyje. Netrukus bus išbandytas palydove įrengtas tiesinis transponderis, kuris garsu ištransliuos tautos išrinktus tris žodžius – Lietuva myli laisvę.

Siekiama, kad tautos balsas iš kosmoso garsu pirmąkart nuskambėtų iki Nepriklausomybės šventės kovo 11-ąją.



Vasario 28d. Visų akys ir antenos į dangų!

Vasario 28 d. 12.25 val. Lietuvos laiku iš kosmoso į Žemę atskriejo trys tautos išrinkti lietuviški žodžiai: „Lietuva myli laisvę“. Pirmieji lietuviškus žodžius iš kosmoso „išgirdo“ brazilai – patvirtinimą apie užmegztą signalą ir visą iškoduotą informaciją Kauno technologijos universitetui (KTU) atsiuntė radijo ryšio mėgėjas iš Brazilijos. Ryšį su palydovu „LitSat-1” jam pavyko užmegzti, kai palydovas jau skriejo antrąją orbitą.

Brazilui Roland ir dar dviem radijo ryšio mėgėjams iš viso pasaulio, kurie pirmieji užmezgė ryšį su palydovu „LitSat-1”, bus padovanota speciali ryšį patvirtinanti QSL kortelė su LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už bendradarbiavimą Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius kosmose.

Netrukus po Brazilijos, patvirtinimą apie pagautą signalą su trims lietuviškais žodžiais atsiuntė ir radijo ryšio mėgėjas iš Vokietijos.
 Maždaug tuo pat metu „LitSat-1” palydovo signalas užfiksuotas ir Liepiškių stotyje prie Vilniaus bei naujoje KTU ryšio stotyje. Pirmas signalas pagautas palydovui apskriejus orbitą nepilnus du kartus.

Palydovo Litsat-1 pirmieji žodžiai jau sugauti!!

Taigi, pirmuosius lietuviškus žodžius kosmose „Lietuva Myli Laisvę“ sugavo:

  1. Roland Zuremely PY4ZBZ (Brazilija)
  2. Mike Rupprecht DK3WN (Vokietija)
  3. Tonis Eenmae ES5TO (Estija) iš ESTCUBE žemės valdymo stoties.
     

 Stengsimės atnaujinti informaciją visur:

Kylam!

Sekite naujienas